pūnė

pūnė̃ sf. (4), pū̃nė (2) 1. Kos49, Nj, Pmp, Krik, Rd klojimo užgardis pelams supilti, peludė: Reikia pelus sukasti pūnėn Kp. Šiemet pelų mūryte primūrijom pūnę Vb. 2. N, [K], Mšg, Msn, Ppr, Žmt tvartas: Ožkinė pūnė SD109. Mūsų pū̃nė, kur karvutė stovi Grv. Einu pūnė̃n karvės liuobt Ukm. Karvių pūnė̃j labai šlapia Gg. Vienam gale arklių pūnė̃, kitam – diendaržys Ssk. ^ Tavo ausyse tai kap avinėj pū̃nėj (nešvaru) Grv. Pilna pūnelė baltų vištelių (dantys) LTR(Grv). 3. Kos117(Vkš), Brs diendaržis, laidaras. 4. P, M būda, palapinė: Virbų nutverta ant lauko, ant pievos, eglašakėmis apdengta pūnė, kur kumelį įkiša ant nakties, kad vilkas nepapjautum J. Veršiams apluoke pūnė iš šiaudų pastatyta J. Iš mauknų palagus, pūnes ir lapines sau dirbo S.Dauk. Apygardas nuteriojo, patys danguodamos pūnėse nu darganų ir speigų S.Dauk. Tuokart garbingesnė bus menka pūnė už paauksytus rūmus ir trobas M.Valanč. Iš sunarstytos mauknos piemenys dirbasi pūneles Šts. Arklaganių pūnė̃ Als. 5. ola, urvas, landa: Jis tyko apslėpime (paslėpčioje) kaip liūtas pūnėje (paraštėje oloje) BBPs10,9. Kaip ir liūtas savo pūnėje Mž524. Petras iškasės pūnę, apstatė su medžiais, paliko į urvą skylę dėl įlindimo ir įsikūrė M.Valanč. 6. B2107, Kls, Rud kiaušinio tuštuma: Kiaušinis su dviem pūnė̃m Vlk. Kur an šono pūnė̃lė, tai vištaitės, o kur stačiai – tai gaidukai [išsiperi] Rod. ║ bukasis kiaušinio galas: Kiaušinio du galai: laibagalis ir pūnė̃ Vlk.

◊ miẽgo pūnė̃ Šts, Als miegalius.

pūnėjè augìntas nieko neišmanantis, tamsus: Itas pūnė̃j augìntas Grv.